Iš vandens

Nidoje rašau iš vandens. Nors impulse maudausi tik po šaltu dušu a) aš ne ruonis b) dabar spalis c) čia ne Alicante, o Nida (+9).

Iš vandens tai kūrybinio rašymo dirbtuvių pavadinimas. Jų tema…neatspėsi – vanduo. Mes jį čia geriam šalia kavos, vyno, valgymo, šiek tiek rašymo ir ėjimo vidurnaktį prie jūros – per pilnatį pabandyti išgirsti ką gi ji mums bando savo ošimu pasakyti?

Man tai nieko nepasakė. Aš tokiu sudėtingu darbų periodu viską mečiau ir išvažiavau, o ji man nieko. Taip elgtis neprofesionalu ir neatsakinga. Bet man tai visiškai vienodai, nes aš esu…

Esu palietęs viską šioje žemėje. Aš esu tas, kuris esu. Jėzus taip sakė. Aš irgi taip sakau. Aš esu vanduo. Mistifikacija. Tau juk patinka mistika. Vakar per virtuvės čiaupą girdėjau kaip aiškinaisi kodėl vyrai kales ir žiūrėjai x-failus…tuo pačiu metu.

Aš esu apie 70% tavęs. Nežinau ar vyrai tave myli bet pagal Dieviškuosius ir gatviškuosius įstatymus tu esi kalė. Mano kalė.

Gerbk mane ir nustok mane pilstyti ant tų baisių palergonijų. Penkių indų irgi neskalbk indaplovėje. Bet čia mokyk nemokęs…tokie kaip tu vis tiek niekada nevertina to ką gauna nemokamai.

Pamenu vieną tokį pilstytoją pasiklydųsi didžiajame kanjone. Net melstis man pradėjo. Žinoma, po to kai nebeliko jam žinomų Jėzaus vardų. Lyg jis būtų svarbesnis. Kai lijo lietus vėliau tekėjau per jo kūną – geriau vėliau negu niekada ar ne? Hahahahaha.